2012 m. vasario 18 d., šeštadienis

Vestuvinės nuotraukos. Mišrainės, limuzinai ar… prisiminimai?

Kartais mums atrodo, kad perskaitytos visos pasaulio pasakos ir po girias nebeklaidžioja nei viena karalaitė, savo grožiu kerėdama miško gyventojus ir nebėra nei vieno karalčio medžiojančio čia. Kokia laimė, kad tik taip atrodo. Tie karalaičiai ir karalaitės gyvena ir kuria gražią ateitį, nes žamėje yra vienintelė jėga, kuri nugali blogį, padaro gyvenimą vertu gyventi- tai meilės galybė.
Šiandien gyvenimas rašo mums naujas pasakas.Gyvename tarp jų, – meilės istorijų, - kuriame jas, pasakojame, klausomės, išgyvename, piešiame... Ir tų istorijų tiesiog neįmanoma užmiršti, nes jos vis naujai pražydusios, užburiančios naujomis spalvomis ir menančios kiekvieno kliento apsilankymą. O kokia laimė, kad bent dalele prisidedame mes prie jų... Pirmoji mūsų pažintis su būsimais jaunavedžiais dažniausiai prasideda nuo pakvietimo kūrybos.Tačiau jau pirmojo susitikimo metu visada jauniesiems patariu pradėti planuoti su didele atsakomybe ir kitus šventės aspektus. Rūpesčių daug: bažnyčia, pokylio vieta, muzikantai, suknelė, bateliai, šampanas, transportas… Bene svarbiausiu pasirinkimu, manau, yra FOTOGRAFAS. Būtent nuo šios profesijos žmogaus priklauso, kas liks jums patiems, jūsų draugams,galų gale- būsimoms atžaloms. Tuo tikslu po betarpiško pasibendravimo su menininke Mili, noriu pasidalinti jos išsakyta pozicija.
Ypatingas svečias šiame tinklaraštyje: Milena. Autorinės teisės į tekstą priklauso Milena.lt

I DALIS arba Vestuvinės nuotraukos. Mišrainės, limuzinai ar… prisiminimai?
Fotografų apstu šiais laikais. Kiekvienas, kuris turi veidrodinį fotoaparatą, laiko save ,,dideliu” žmogumi ir pabandykit kuriam nors iš jų pasakyti, kad jis ne fotografas. Žiūrėkit, kad aplink akmenų nebūtų.Liūdna, tačiau yra toks dėsnis: žmonės netaupo suknelėms, netaupo limuzinams, netaupo mišrainėms, bet fotografui taupo. Bet retas pagalvoja, kad taupo savo paties prisiminimams. Žinoma, kam mokėti 1500 Lt, jei galima mokėti 700 Lt? Jau nebekalbant, kad kai kurių profesionalių fotografų darbas kainuoja ir nuo 5000Lt ar 6000Lt.
Tačiau, kaip išsirinkti, kad nereikėtų verkti tiesiogine ta žodžio prasme?
Visokių netikėtų dalykų būna, bet nerašyta taisyklė yra ta, kad tikras profesionalas niekada nepadarys labai blogų ir nekokybiškų nuotraukų. Todėl itin kruopščiai reikia peržiūrėti fotografo darbus, prieš išsirenkant. Labai dažnai žmonės nesupranta, kad jų nuotraukos nėra geros, nes jie žiūri ne į kokybę ar kadro meniškumą, o į tai, kad jie per šventę buvo pasipuošę, patys sau gražiai atrodė, todėl nebepastebi nei raudonų akių, nei išsiliejusių kontūrų, ar defektų ant veido.
Kalbant apie veidą, privalome panagrinėti labai jautrią temą - FOTOŠOPAS. Galbūt kalti portalai, kur pilna paauglių nuotraukų: papūstos lūpos ir savo pačių redagavimas kaip sugeba, kada nuotraukos dažniausiai būna taip sukontrastinamos, kai nebelieka tikro vaizdo. Yra dalis fotografų, kurių reikėtų pasisaugoti, nebent Jūs norite tokių nuotraukų, apie kurias dabar kalbėsiu. Susipažinkite, tai fotografai – ,,natūralistai”. Aš juos vadinu ,,tinginiais’’. Taip, jiems patinka natūralus žmogus. Tačiau ,,natūralumo komplektui” priklauso ir visi spuogai, raukšlės, blizganti prakaituota kakta karštą dieną, išlindusi etiketė, užspausta oda virš jaunosios suknelės, arba juodos dėmės ten, kur turėtų būti akys. ,,Natūralistai” fotografai neretušuoja tokių ,,natūralių” reiškinių. Jie ginasi tuo, kad žmogus gražus koks yra. Taip, tai natūralu, bet ar daug nuotakų apsidžiaugs savo gražiausios šventės dieną įamžinta su labai neestetiniais dalykais? Toks natūralumas tinkamas tik koncepcinėje fotografijoje – kaimo žmogus savo pirkioje, kaliniai kalėjime, benamiai, bet griežtai ne vestuvinėje fotografijoje.
Visi mes žmonės, ne dievai, smerkti nesinori, bet tenka matyti tokių dalykų, kaip juodi jaunųjų veidai, kur nesimato nei lūpų, nei akių, blyksnis vieno iš jaunųjų akiniuose nuo fotoaparato blykstės visose nuotraukose, matomi ir ryškūs tik batai, nes visa kita yra tarsi potvynio ,,nuplukdyta”, arba visas ,,menas” – iškirpti jaunieji ir įdėti į kosmoso vaizdą. Būtų juokinga, jei tai nebūtų Jūsų pačių šventės nuotraukos!
Žinoma, jei žmogus atėjo su spuogu, atrodytų, kad tai yra jo reikalas, fotografas nekaltas, bet profesionalas ne tik pagailėdamas žmogaus, bet ir gindamas savo gerą vardą, niekada nepaliks tokių dalykų. Kaip nepaliks ir damų pernelyg putlių, pūpsančių rankyčių, juk ne kiekvienas namuose turi veidrodį ir mato kaip atrodo, kad paslėptų trūkumus tinkamu rūbu. Taip, fotografams tenka dirbti ir plastiniais chirurgais. Neretušuotą nuotrauką galima sulyginti su operacija: chirurgas prapjovė, pašalino auglį, bet... Neužsiuvo. O kam? Juk jis išoperavo – toks buvo jo darbas. Įdomu, kiek žmogiukų būtų patenkintų.
Dar vienas ,,skausmingas” dalykas – banalios pozos. Dar labai daug žmonių gyvena ,,tarybiniu” mąstymu: kad žmones reikia sustatyti kaip kareivius. Arba, kad esant šalia kažkokiam objektui: mašinai, skulptūrai ar medžiui, reikia jį arba stumti, arba traukti, ar bent į jį atsiremti. Visi daiktai ar pastatai turi tarnauti kaip dekoracija nuotraukai, o ne kaip reklamuojamas daiktas. Jei pamatote nuotrauką, kurioje jaunasis su piršliu tupi, o jų moterys užkėlusios ant jų pečių apnuogintas kojas – iškart išjunkite to fotografo profilį. Toks žmonių sustatymas galimas tik itin subtiliame meniniame nuotraukos pateikime, ne reportažiniame, arba tai turi būti daroma tik su gera ironijos doze.



II DALIS "Apie ,,menininkus” ir ,,fotografus”. Tęsinys 2012-02-20
Planuojate savo šventę? Užsisakykite "Planavimo gidą"- būtiniausių darbų tvarkaraštį el.p.: sventesakordai@hotmail.com